prošaleivis

prošaleĩvis, -ė smob. (2) žr. prašaleivis: Vienas prošaleivis jau grobt kūlį skubinos Žlv. Parduok ją (žemę) pirmajam prošaleiviui ir verskis pinigais, tai turėsi kuo pasidžiaugti Vaižg.